- skubrumas
- skubrùmas dkt. Sàvo skubrumù pri̇̀meni mán tė́vą, besi̇̀ruošiantį į ãtlaidus.
.
skubrumas
Look at other dictionaries:
skubrumas — skubrùmas sm. (2) K, BŽ549,563, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; B481, N, L272, Ser → skubrus: 1. Skubrùmo dar pakanka – skubrus, kad ką gi! Grž. Jis buvo gražus vyras, sveikas ir pilnas skubrumo prš. 2. Jis nemėgo nei skubrumo, nei stovėjimo vietoje rš. Jis … Dictionary of the Lithuanian Language
